Kovo 27 dieną Kėdainių rajono Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos gabūs mokiniai dalyvavo STEAM patyriminėse veikose gimnazijos robotikos ir fizikos – inžinerijos laboratorijose. Mokiniai konstravo ir valdė robotus, mėgavosi 3D virtualia kelione, 3D pieštuku kūrė trimačius objektus.
Kovo 25 dieną IVa/IVb klasių mokiniai atliko praktinį darbą „Elektrolizė. Metalų aktyvumas. Galvanizacija“.
Elektrolizės darbo tikslas – ištirti, kaip elektros srovė sukelia chemines reakcijas, suskaidant medžiagas į jų sudedamąsias dalis, bei suprasti šio proceso taikymą praktikoje (pvz., metalų išgavime, dangų formavime ar medžiagų valyme).
Elektrolizė – tai procesas, kurio metu per elektrolitą (tirpalą arba lydalą, turintį jonų) leidžiama nuolatinė elektros srovė. Dėl to vyksta oksidacijos ir redukcijos reakcijos elektroduose:
prie katodo vyksta redukcija (prisijungiami elektronai),
prie anodo vyksta oksidacija (atiduodami elektronai).
Šio proceso metu jonai juda link priešingo krūvio elektrodų ir virsta neutraliomis medžiagomis. Taip galima, pavyzdžiui, išgauti metalus, nusodinti juos ant paviršių arba suskaidyti junginius į paprastesnes medžiagas.
Elektrolizė yra svarbi tiek chemijoje, tiek pramonėje, nes leidžia valdyti chemines reakcijas naudojant elektros energiją.
Galvanizacijos tikslas – padengti vieno metalo paviršių plonu kito metalo sluoksniu, siekiant apsaugoti jį nuo korozijos, pagerinti išvaizdą arba suteikti papildomų savybių (pvz., atsparumą dilimui, geresnį laidumą).
Galvanizacija yra procesas, pagrįstas elektrolize. Jo metu gaminys panardinamas į elektrolitą, kuriame yra norimo metalo jonų, ir per sistemą leidžiama elektros srovė.
Dengiamas daiktas prijungiamas kaip katodas (neigiamas elektrodas).
Metalo jonai iš tirpalo juda prie katodo ir nusėda ant jo paviršiaus kaip plonas metalo sluoksnis.
Taip, pavyzdžiui, geležis gali būti padengiama cinku (cinkavimas), variu, nikeliu ar chromu.
Galvanizacija plačiai naudojama pramonėje ir buityje, nes leidžia prailginti gaminių tarnavimo laiką ir pagerinti jų savybes.
Kovo 13 dieną IIIa/IIId klasės mokiniai dalyvavo edukacijoje – praktiniame darbe „Plonasluoksnės chromatografijos ir ekstrahavimo taikymas organinių junginių mišinio skaidymui į atskirus komponentus“. Praktikos darbas vyko KTU organinės chemijos laboratorijoje.
Darbo tikslas – organinių junginių mišinio skirstymas į atskirus komponentus ir gautų komponentų gryninimo nustatymas plonasluoksnės chromatografijos metodu.
Darbo eiga vyko keliais etapais:
1. Naudojant rūgštinį – šarminį ekstrahavimo metodus atskirti duoto mišinio komponentus.
2. Plonasluoksnės chromatografijos metodu patikrinti atskirų mišinio komponentų grynumą ir skirtingo poliškumo tirpiklių įtaką junginių Rf.
2026-03-10 Ia klasės mokiniai atlikdami tiriamąjį darbą, nustatė netaisyklingos formos masės centrą, panaudodami Lietuvos kontūrą. Nustatytas Lietuvos kontūro masės centras sutampa su Kėdainių rajone Ruoščių kaime oficialiai nustatytu Lietuvos geografiniu viduriu (55°19’š. Pl. ir 23°54’r. Ilg.). Pamokoje susipina fizika, geografija, istorija, matematika ir dailė. Pamoką vedė fizikos mokytoja Vida Micevičienė.
