Mokiniai atliko tiriamąjį darbą apie tirpalus

Balandžio 07-08 dienomis Ia, Ib, Ic klasių mokiniai atliko tiriamąjį darbą „Tirpalų tyrimas indikatoriais“. Pamokos metu mokiniai tyrinėjo įvairius mūsų aplinkoje esančius tirpalus, naudodami skirtingus cheminius indikatorius. Darbo metu taip pat dirbo su trimis skirtingų tipų tirpalais: rūgštiniu, baziniu ir neutraliu. Naudodami penkis skirtingus indikatorius, jie nustatė kiekvieno tirpalo terpę, stebėjo spalvų pokyčius ir fiksavo rezultatus. Pamokos metu mokiniai gilino supratimą apie rūgščių ir bazių savybes, mokėsi atpažinti tirpalų terpę pagal indikatorių spalvinius pokyčius bei ugdė praktinius laboratorinio darbo įgūdžius.

 

Plačiau

Žalioji odisėja


„Žalioji odisėja“ – tai jau dešimtąjį kartą licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ ir aplinkosauginiu švietimu besirūpinančios iniciatyvos „Kita forma“ organizuojamas konkursas Lietuvos moksleiviams aplinkos apsaugos tematika. Jau 10 metų kartu su mokyklų bendruomenėmis stipriname moksleivių aplinkosaugines žinias, skatindami į šią temą pažvelgti kūrybiškai, šiuolaikiškai ir su šypsena. Didžiuojamės, kad „Žalioji odisėja“ tapo erdve, kurioje mokymasis virsta prasminga patirtimi, o teorija – realiais veiksmais.

Tikslas

Tikslas – kryptingai ugdyti ir plėtoti moksleivių aplinkosaugines kompetencijas, akcentuojant pakuočių inovacijų reikšmę bei jų daromą poveikį aplinkai, skatinti atsakingą požiūrį į pakuočių atliekų tvarkymą, darnų gamtos išteklių naudojimą ir aplinkos būklės gerinimą, siekiant stiprinti sąmoningo gyvenimo būdo nuostatas, ugdyti gebėjimą atskirti klaidinančias „žaliojo smegenų plovimo“ (greenwashing) praktikas bei autentišką ekologinį mąstymą. Projektas skirtas dviems amžiaus grupėms: „Žalioji odisėja” – 8-11 klasių mokiniams. „Žalioji odisėja. Jaunučiai” – 6-7 klasių mokiniams.

Žalioji odisėja ’26

  • Registracija: vasario 2–kovo 2 d.
  • I etapas: praktinė užduotis. Kovo 3–balandžio 2 d.
  • II etapas: pusfinalis. Gegužės 14 d. Mokyklos, pateikusios geriausiai įvertintus praktinės užduoties projektus, pasitikrins praktines ir teorines aplinkosaugos žinias bei varžysis dėl vietos finale.
  • III etapas: finalas. Numatomas lapkričio 17–27 d. (atliekų mažinimo savaitės metu). Dėl pagrindinio prizo – edukacinės kelionės į vieną iš Europos miestų – varžysis pusfinalyje geriausiai pasirodžiusios komandos. II-os ir III-ios vietų nugalėtojai taip pat bus apdovanoti šauniais prizais, o visi dalyviai ir mokytojai gaus pažymėjimus, patvirtinančius dalyvavimą konkurse.
Plačiau

Žalioji olimpiada

Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija
Komanda „Ekoritmas“

1. Atliekų prevenciją skatinančios veiklos. Kūrybinės dirbtuvės. Knygų skirtukas „Paslaptis“

2. Pakartotinį atliekų panaudojimą skatinančios veiklos. Akcija „Mainom puodelį į daigelį“

3. Rūšiavimą skatinančios veiklos. Projektas „Žemei reikia draugų“

4. Papildoma veikla. Nuolat veikiantis mainų kampelis.

Plačiau

Mokiniai dalyvavo integruotoje pamokoje „Daiktai, prikelti antram gyvenimui”

Kovo 20 d. Ib klasės mokiniai dalyvavo fizikos ekologijos integruotoje pamokoje „Daiktai, prikelti antram gyvenimui”. Mokiniai pakartojo atliekų rūšiavimo taisykles. Patys kūrė knygų skirtuką „Paslaptis”.  Antram gyvenimui prikėlė jau panaudotą popierių, skirtuką dekoravo senų žurnalų karpiniais. Gimnazistai, dalyvaudami pamokoje, demonstravo savo  kūrybiškumą, gilino bendravimo kompetencijas. Mokiniams pamoką pravedė fizikos mokytoja V.Micevičienė ir ekologė J.Vaiginienė.

Plačiau

Paminėjome Žemės dieną

Kovo 16-20 d. gamtos mokslų studijos mokytojai vykdė projektą „Žemei reikia draugų”. Visą savaitę vyko renginiai skirti Žemės dienai paminėti. Visas veiklas vainikavo bendras renginys su l/d “Puriena” ugdytiniais . Renginio metu  mažieji ir mūsų mokiniai pristatė savo pačių sukurtus spektakliukus. Jų metu didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į gamtos trapumą ir būtinybę ją išsaugoti. Tiek mažieji, tiek didieji kartu prisiminė atliekų rūšiavimo taisykles. Renginio metu vyravo draugiška atmosfera. Spektakliukus darželinukams padėjo sukurti mokytoja N.Satkauskienė, gimnazistams ekologė J.Vaiginienė.

Minint Žemės dieną, II klasių mokiniai gilinosi į klimato kaitos priežastis ir pasekmes. Biologijos mokytojų Vaidos Klevinienės, Veros Remenčienės ir Vaidos Urbonavičienės  iniciatyva buvo organizuota filmo „Antropocenas – žmogaus epocha“ peržiūra ir aptarimas, paskatinęs jaunimą susimąstyti apie žmogaus veiklos poveikį planetai.

III klasių mokiniai dalyvavo protmūšyje „Aplink Žemę“, kurio metu varžėsi, kas geriau išmano mūsų planetą, jos gamtą ir aplinkosaugos iššūkius. Protmūšį organizavo biologijos mokytojos  Vaida Klevinienė ir Vera Remenčienė.

Plačiau

Mokiniai atliko praktinį darbą „Elektrolizė. Metalų aktyvumas. Galvanizacija“

Kovo 25 dieną IVa/IVb klasių mokiniai atliko praktinį darbą „Elektrolizė. Metalų aktyvumas. Galvanizacija“.
Elektrolizės darbo tikslas – ištirti, kaip elektros srovė sukelia chemines reakcijas, suskaidant medžiagas į jų sudedamąsias dalis, bei suprasti šio proceso taikymą praktikoje (pvz., metalų išgavime, dangų formavime ar medžiagų valyme).
Elektrolizė – tai procesas, kurio metu per elektrolitą (tirpalą arba lydalą, turintį jonų) leidžiama nuolatinė elektros srovė. Dėl to vyksta oksidacijos ir redukcijos reakcijos elektroduose:
prie katodo vyksta redukcija (prisijungiami elektronai),
prie anodo vyksta oksidacija (atiduodami elektronai).
Šio proceso metu jonai juda link priešingo krūvio elektrodų ir virsta neutraliomis medžiagomis. Taip galima, pavyzdžiui, išgauti metalus, nusodinti juos ant paviršių arba suskaidyti junginius į paprastesnes medžiagas.
Elektrolizė yra svarbi tiek chemijoje, tiek pramonėje, nes leidžia valdyti chemines reakcijas naudojant elektros energiją.
Galvanizacijos tikslas – padengti vieno metalo paviršių plonu kito metalo sluoksniu, siekiant apsaugoti jį nuo korozijos, pagerinti išvaizdą arba suteikti papildomų savybių (pvz., atsparumą dilimui, geresnį laidumą).
Galvanizacija yra procesas, pagrįstas elektrolize. Jo metu gaminys panardinamas į elektrolitą, kuriame yra norimo metalo jonų, ir per sistemą leidžiama elektros srovė.
Dengiamas daiktas prijungiamas kaip katodas (neigiamas elektrodas).
Metalo jonai iš tirpalo juda prie katodo ir nusėda ant jo paviršiaus kaip plonas metalo sluoksnis.
Taip, pavyzdžiui, geležis gali būti padengiama cinku (cinkavimas), variu, nikeliu ar chromu.
Galvanizacija plačiai naudojama pramonėje ir buityje, nes leidžia prailginti gaminių tarnavimo laiką ir pagerinti jų savybes.

Plačiau
Skip to content